Juliaus Osokino tinklaraštis

Hakeriai – jie mūsų galvoje greičiausiai įsivaizduojami kaip nuo realaus pasaulio atsiriboję akiniuoti moksliukai, tūnantys dienų dienas tamsiame kambaryje, iš visų pusių supami monitorių, maigantys nežiūrėdami klaviatūros klavišus ir klausantys elektroninės muzikos. Šį stereotipą bandė paneigti filmo “Hackers” kūrėjai, žinoma, savo 1995 m. vizija. Per tuos 15 metų labai daug kas pasikeitė.

Šį filmą pirmą kartą išvydau prieš gerus 10 metų, nuo to laiko jį mačiau ir kompiuterio ekrane, ir per televizorių dar kokius penkis kartus, tačiau prieš kelias dienas neatsispyriau pagundai išvysti jį dar kartą. Keista stebėti, kaip bėgant metais keičiasi ir, rodos, tas pats filmas: beveik galutinai išnyko ir kineskopiniai monitoriai, ir modeminis internetas, nesikeičia tik gražuolė putliomis lūpomis Andželina Džoli.

“Hackers” pasakoja istoriją apie sumanų jauną kompiuterių specialistą, kuris būdamas dar visai vaikas sukuria daug kompiuterių sugadinusį virusą, tad teismo sprendimu jam iki 18 metų buvo neleista prisiliesti prie kompiuterio. Ir štai, pilnametystei suėjus, naujoje Niujorko miesto mokykloje tenka ieškotis naujų draugų kompanijos, kuri kompiuteriu ne tik žaidimus žaidžia… O netyčia atradus slaptosios tarnybos plaunamų pinigų įrodymus, tenka ne tik kovoti už save, bet ir ginti draugus.

Filmas geras, tikrai kad labai geras, tačiau šiai dienai labai pasenęs. Pavyzdžiui, kas šiais laikais nežino, kas yra kietasis diskas? Tuo metu ne tik šis terminas buvo tarytum nežmoniškos kalbos, tačiau ir tarkim 233 MHz Pentium procesorius – spartos lyderis! Tik viena man neaišku, kodėl tų dienų modernusis jaunimas vaizduojamas tarytum šių dienų transvestitai. Išpeikti nenoriu, tačiau tigriniai rūbai, Eltono Džono akinukai, kasytės ir moteriškas makiažas? Vaje…

Kaip ten bebūtų, žiūrėti verta vien dėl Andželinos Džoli ir gero garso takelio: Underworld, The Prodigy, Orbital… Kas nežino šių elektroninės muzikos karalių? Visa tai kartu, žinoma, dar su gera veiksmo doze sudaro 107 minučių trukmės filmą “Hackers”. Pažiūrėsim, kaip visa tai atrodys dar po 5 metų…

• IMDb nuoroda

Gulėdamas lovoje su skaudančia gerkle ir varvančia nosimi, sumasčiau pirmą kartą išmėginti filmų peržiūrų tiesiogiai internetu paslaugą, kurią jau senokai sėkmingai naudoja draugai. Po kelių minučių nusprendžiau, ką žiūrėsiu žvarbų vakarą – praeitais metais susuktą kriminalinį veiksmo trilerį “Whiteout” (ačiū Vildijui už leidimą pasinaudoti vartotoju bei filmų peržiūrai reikalingais taškais).

Mane filmas sudomino vien savo ekstremalia vietove – veiksmas vyksta labiausiai izoliuotame žemyne Antarktidoje, kur vien sniegas ir ledas, nėra nei oficialios valdžios, nei nuolatinių gyventojų. Mirtinai šaltame regione šešis mėnesius vyrauja šviesa, likusius – aklina tamsa. Čia gyventojams, t.y. mokslininkams tyrimų bazėse, tenka pasitikėti vienas kitu, kad išgyventi natūralų gamtos šėlsmą, kuris, pasirodo, nėra vienintelė šiuo metu problema.

Veiksmas rutuliojasi aplink Kerę, kuri pasiryžusi ištirti pirmąją Antarktidos istorijoje žmogžudystę. Surasti visus atsakymus ir išsiaiškinti paslaptis tenka ne tik žinant, kad žudikas kažkur aplink, tačiau ir kovojant su artėjančios poliarinės žiemos sukeltomis stichijomis. Laikas spaudžia, stingdantis šaltis stabdo, o mirtina pūga padeda žudikui slapstytis.

“Whiteout” galbūt nėra tobulas, tačiau toks, kokie man labai patinka: pilna įtampos, šiek tiek veiksmo scenų, bet ne per daugiausiai, nežinomybė ir visiškai netikėta pabaiga. Žinoma, buvo keletas juokingai graudžių epizodų, kai tiesiog mintys galvoje sprogo nuo matomai nelogiškų ir absurdiškų herojų veiksmų, buvo ir keletas kraupių scenų, kurios privertė užmerkti akutes (pirštai, pirštukai). Tačiau aplamai filmas tikrai geras. Nors IMDb įvertinimas tik 5,3 balo iš 10, asmeniškai pats pridėčiau dar balą vieną, o gal net du.

• Oficialus filmo tinklalapis
• IMDb nuoroda