* Jūs peržiūrite pezalus apie tai, kaip aš žaidžiu

Trumpai kavos pertraukėlei „QuantZ“

osox Geg 12, 2010 m. Aš žaidžiu Komentarų nėra

Žymos: , , , ,

Mėgstu kompiuteryje turėti paprastą, daug laiko nereikalaujantį, smagų, tačiau ir įdomų žaidimą, kai norisi trumpam atsipalaiduoti ir atitrūkti nuo darbų. Geriausia dar tada, kai viskas valdoma viena ranka, o kitoje – karštos kavos ar arbatos puodelis. Kartą išbandžiau žaidimą „QuantZ“ – visiškai mano reikalavimus atitinkantį Gamerizon šedevrą.

Žaidime tenka pele valdyti kubą (kai kuriuose lygiuose jis dar ir deformuotas), ant kurio metami įvairiaspalviai kosminiai kamuoliai. Tikslas paprastas – sunaikinti visus kamuolius ant kubo, o tai padaryti galima keliais būdais. Pagrindinis ir pats paprasčiausias, žinoma, šalia sumesti keletą vienos spalvos kamuolių (šiuo atveju mažiausiai 4). Žaidimo eigoje išmokstama ir sprogdinti bei sudeginti kamuolius, kas ne tik kad palengvina pagrindinę užduotį, tačiau ir duoda papildomus taškus. Sunaudotų kamuolių skaičius, laikas bei sprogimų kombinacijos lemia galutinį rezultatą.

„QuantZ“ siūlo tris žaidimo režimus: veiksmo, strategijos bei galvosūkių. Daugiausia laiko reikalauja galvosūkių režimas, kuriame su tam tikru kiekiu ir nustatytomis spalvomis kamuoliukų tenka išspręsti sukurtą užduotį, kurių iš viso per šimtą, tačiau reikia pirma išspręsti pirmąsias, norint atrakinti sudėtingesnes. Strategijos režimas lepina 12 unikalių pasaulių gausa, o jei norisi greitai išjudinti smegenėles – veiksmo režimas tam puikiausiai tinka.

Kadangi žaidimas naujas, jis aprūpintas modernia 3D grafika, šiuolaikiškais spec. efektais, kokybišku garsu. Sumanūs kūrėjai pasirūpino ir sistemų suderinamumu, tad žaidimas skirtas tiek Microsoft Windows, tiek Mac OS X, tiek Linux platformoms.

Žaidimas nusisekė. Paprastas kaip 2×2, tobulas, kaip Pitagoro teorema, gražus, kaip pagaliau sužaliavęs pavasaris. Mano obuoliuke, manau, jis pagyvens, kadangi puikiai tinka greitam atsipalaidavimui. Daugiau iš „QuantZ“ tikėtis neverta, nesitikėjo ir kūrėjai. Ir visiškai neturėtų būti gaila išleisti kiek daugiau nei 30 Lt, kad nereikėtų būti vienaakiu piratu.

Futuristinis robotų pasaulis „Machinarium“

osox Sau 3, 2010 m. Aš žaidžiu Komentarų: 2

Žymos: , , , , , ,

Nesu didis žaidimų mėgėjas, niekada ir nebuvau. Juolab, kad naudoju obuolinę operacinę sistemą, kuriai žaidimų tikrai nėra apstu. Tačiau jei kas mane labai sudomina, sunku atsitraukti. Taip buvo ir su „Machinarium“ – pradėjęs žaisti vakare, supratau, kad laukia bemiegė naktis…

Žaidimas vyksta sename, surūdijusiame robotų mieste, kuriame tenka valdyti į šiukšlyną išmestą mažą, mielą robotuką. Susivokus erdvėje ir supratus žaidimo veikimo principus, tenka sugrįžti atgal į miestą bei susiremti su savo skriaudėjais.

Įspūdingo siužeto nėra, tačiau užtenka ir tokio. Visų pirma, mane pakerėjo apipavidalinimas. Žaidimo grafika nuostabi, o valdoma tik Adobe Flash grafikos variklio, kuris leido „Machinarium“ pritaikyti tiek Microsoft Windows, tiek Mac OS X, tiek Linux platformoms. Istorija pasakojama be žodžių, net be raidžių. Žinoma, čia – ne žmonių pasaulis, tad robotų kalbos mes negalime mokėti… Tenka tiesiog akimis stebėti mintis, apipavidalintas judančiais paveikslėliais.

Žaidime svarbiausia turėti užsispyrimo loginių užduočių sprendimui. Kartais užtenka tiesiog reikiamą daiktą sujungti su kitu daiktu, tada gautą rezultatą panaudoti pagal paskirtį, o kartais tenka gerokai pasukti galvą… Na, gal net dažnai. Iš tikro galvosūkiams spręsti prireikia ne tik popieriaus lapo su pieštuku, tačiau kartą net geros klausos. Viena užduotis man priminė kadaise žaistą žaidimą su varlėmis, kuriame teko iš kairiojo krašto varles perkelti į dešinį kraštą, o iš dešiniojo – į kairį. Buvo ir tokių, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodė neįmanomos. Na, o kad loginės užduotys nesukeltų per didelio galvos skausmo, įdiegta kukli patarimų sistema, kuri parodo, ką konkrečiai reiktų padaryti, tačiau kaip tai padaryti – tenka išsiaiškinti patiems.

Tiek garsai, tiek muzika – be priekaištų. Kartą net užėjo didelis noras šokti, muzika buvo kaip tik mano ausims. Nors aš susilaikiau, mano valdomas robotukas – ne. Vienoje vietoje galima rasti net radiją, kuri gaudo keletų skirtingų radijo stočių bangas, t.y. sklinda skirtinga muzika. Ištyrinėjus pasaulį, galima rasti ir dar daugiau smagių, šypseną keliančių smulkmenėlių.

Nesenai išleistą „Machinarium“ trejus metus kūrė septyni žmonės iš Čekijos, pasivadinę Amanita Design vardu. Tik išleistas jis jau spėjo laimėti apdovanojimą nepriklausomų žaidimų festivalyje už nuostabiausią meno išraišką. Ir man net nekyla jokių abejonių kodėl – žaidimas prisotintas haliucinogeninio narkotiko, prie kurio pripratau jau po 5 minučių ir išsivadavau tik išvydęs pabaigą.