Mirtinai šaltas “Whiteout”

Gulėdamas lovoje su skaudančia gerkle ir varvančia nosimi, sumasčiau pirmą kartą išmėginti filmų peržiūrų tiesiogiai internetu paslaugą, kurią jau senokai sėkmingai naudoja draugai. Po kelių minučių nusprendžiau, ką žiūrėsiu žvarbų vakarą – praeitais metais susuktą kriminalinį veiksmo trilerį “Whiteout” (ačiū Vildijui už leidimą pasinaudoti vartotoju bei filmų peržiūrai reikalingais taškais).

Mane filmas sudomino vien savo ekstremalia vietove – veiksmas vyksta labiausiai izoliuotame žemyne Antarktidoje, kur vien sniegas ir ledas, nėra nei oficialios valdžios, nei nuolatinių gyventojų. Mirtinai šaltame regione šešis mėnesius vyrauja šviesa, likusius – aklina tamsa. Čia gyventojams, t.y. mokslininkams tyrimų bazėse, tenka pasitikėti vienas kitu, kad išgyventi natūralų gamtos šėlsmą, kuris, pasirodo, nėra vienintelė šiuo metu problema.

Veiksmas rutuliojasi aplink Kerę, kuri pasiryžusi ištirti pirmąją Antarktidos istorijoje žmogžudystę. Surasti visus atsakymus ir išsiaiškinti paslaptis tenka ne tik žinant, kad žudikas kažkur aplink, tačiau ir kovojant su artėjančios poliarinės žiemos sukeltomis stichijomis. Laikas spaudžia, stingdantis šaltis stabdo, o mirtina pūga padeda žudikui slapstytis.

“Whiteout” galbūt nėra tobulas, tačiau toks, kokie man labai patinka: pilna įtampos, šiek tiek veiksmo scenų, bet ne per daugiausiai, nežinomybė ir visiškai netikėta pabaiga. Žinoma, buvo keletas juokingai graudžių epizodų, kai tiesiog mintys galvoje sprogo nuo matomai nelogiškų ir absurdiškų herojų veiksmų, buvo ir keletas kraupių scenų, kurios privertė užmerkti akutes (pirštai, pirštukai). Tačiau aplamai filmas tikrai geras. Nors IMDb įvertinimas tik 5,3 balo iš 10, asmeniškai pats pridėčiau dar balą vieną, o gal net du.

P.S. Ar tokios filmų peržiūros internetu legalios?

Absinthe – žaliosios fėjos paslaptis

Absentas (pranc. absinthe) – stiprus (60-80%), daug eterinių aliejų (1-20%) turintis alkoholinis gėrimas, pasižymintis savo žalia spalva, anyžių prieskoniu bei karčiu skoniu. Dėl savo išskirtinės spalvos, o ypač dėl balkšvai-žalsvo švytėjimo, gėrimui susimaišius su vandeniu, bei haliucinogeninio poveikio, absentas prancūzų literatūroje kartais vadinamas la fée verte - “žalioji fėja”.

Absento pavadinimas kilęs iš pelyno (lot. artemisia absinthium, graik. absínthion) pavadinimo. Pelynai medicininiais tikslais buvo vartojami Senovės Egipte, o Graikijoje jau buvo naudojami ir pelynų ekstraktai bei vyne mirkyti pelynų lapai. Pirmieji gėrimo, atitinkančio absentą, ženklai aptinkami nuo XVIII amžiaus. Tačiau tuo metu gėrimas buvo užpatentuotas kaip vaistas virškinimo bei kitoms ligoms gydyti. Ir tik XIX amžiuje Prancūzijos kareiviai Alžyre pastebėjo, kad vietiniai gyventojai musulmonai geria absentą, maišyta su vandeniu, nors alkoholį gerti jiems draudžia tikėjimas. Gyventojai galimybę gerti absentą aiškino tuo, kad sumaišytas su vandeniu jis tampa baltos spalvos ir Alachas negali jo atskirti nuo arbatos su pienu. Kareiviai perėmė šį absento gėrimo būda ir atvežė į Prancūziją, kur jis tapo rafinuotu elito gėrimu.

Kiek vėliau absentas gerokai atpigo ir tapo visos Prancūzijos gėrimu. Buvo sukurti specialūs grafinai ir taurės, skylėti sidabriniai šaukšteliai ir specialios šakutės absento tradiciniam paruošimui. Su įkvėpimu ir kūryba absentą siejo menininkai, pvz. Vincentas van Gogas, Žanas Nikolas Artūras Rembo, Pablas Pikasas ir kiti.

Absento gamybos receptų yra keletas, tačiau pagrindinės trys sudėtinės dalys: pelynas, anyžius ir paprastasis pankolis. “Šventoji trejybė” – dar kitaip vadinami šie ingredientai, nors skaniam paruošimui reikia ir mėtų, ir ajerų šakniastiebių, ir kitų vaistinių bei prieskoninių augalų. Parduotuvėje šis žalios spalvos produktas kainuoja 55-130 Lt, priklausomai nuo komplektacijos, stiprumo ir kokybės. Klube ar bare 40 ml taurelė – 9-14 Lt. Bet kitas daug šaunesnis būdas – pasigaminti namie.

Pirmasis mišinys:

  • 35 g pelyno (karčiojo kiečio žolės)
  • 10 g ajerų šakniastiebių
  • 10 g anyžių sėklų
  • 4 g pankolio sėklų
  • 1 a.š. melisų
  • 1 a.š. citrinų žievelių
  • 1 a.š. muskatinio riešuto
  • 1 a.š. kalendrų sėklų

Antrasis mišinys:

  • 10 g pelyno (karčiojo kiečio žolės)
  • 1 a.š. mėtų
  • 1 a.š. gvazdikėlių
  • 1 a.š. melisų

Visus šiuos produktus lengvai galima įsigyti vaistinėje bei maisto prekių parduotuvėje. Kiek sunkiau gauti pačio užpilo, t.y. spirito, kadangi paprasta 40% degtinė ar “naminukė” netinka – reikia bent 75% medicininio spirito. Žinoma, nelegaliai platinamą 96% spiritą iš Lenkijos tektų skiesti, nes tokio stiprumo absentą gerti nerekomenduočiau.

Pats gaminimo būdas labai paprastas: pirmąjį mišinį suberiame į nemažos talpos sandariai užsidarantį indą (aš naudojau trilitrinį stiklainį) ir užpilame spiritu. Šis receptas skirtas 0,7 l talpos spirito kiekiui, tačiau galima pasiskaičiuoti pagal turimą ir norimą kiekį – paprasta matematika. Indą sandariai uždarome, laikome vėsioje tamsioje vietoje 5 paras, karts nuo karto suplakant. Praėjus penkioms paroms, viską perfiltruojame. Tam puikiai tinka kavos filtrai – reiktų naudoti kelis, kad filtras neplyštų ir gaminys visiškai išsivalytų nuo žolelių ir kitų sudedamųjų dalių. Perfiltravus, išvalome naudojamą indą, suberiame antrąjį mišinį. Užpilame perfiltruotu dar nepagamintu absentu ir laikome dvi paras, taipogi karts nuo karto suplakant. Praėjus dviem parom, viską vėl kruopščiai perfiltruojame galutiniam produktui tol, kol absentas nebeturės jokių priemaišų, bus skaidriai tamsiai žalios spalvos ir gundys savo aitriu anyžiniu aromatu.

Kadangi absentas yra kartaus ir tikrai ne pačio geriausio skonio (ką jau kalbėti apie namų gamybos produktą), prieš geriant jį reikia atitinkamai paruošti. Yra keletas būdų, kuriuos išbandžius žmonės išsirenką jiems priimtiniausia ir mėgaujasi žaliosios fėjos teikiamais malonumais. Štai keletas:

  • Prancūziškas (tradicinis): imama taurelė, įpilama absento, ant taurelės padedama šakutė arba specialus absento šaukštelis, ant jos – gabalėlis cukraus. Ant cukraus lašinamas šaltas vanduo, kol gėrimas praskiedžiamas santykiu 3:1 arba 5:1. Absentui maišantis su vandeniu, išsiskiria dalis etanolyje ištirpusių eterinių aliejų, kurie sudaro emulsiją ir suteikia gėrimui balkšvą, silpnai švytintį atspalvį.
  • Čekiškas: imama taurelė, įpilama absento, arbatiniu šaukšteliu pasemiama truputis cukraus, kuris suvilgomas absente. Cukrus padegamas, palaukiama, kol jis pilnai išsilydys, tada, dar degantis, išmaišomas absente. Užsidegęs absentas praskiedžiamas, jį užgesinant, vandeniu. Tokiu būdu taipogi susidaro žalsvos spalvos gėrimas. Šį būdą XX a. 10 dešimtmetyje išpopuliarino Čekijos alkoholio gamintojai, nes jų gaminamame absente yra mažiau aliejų, todėl geriant tradiciniu būdu jis neįgauna balkšvos švytinčios spalvos.
  • Rusiškas: absentas atšaldomas maždaug iki minusinės temperatūros, geriamas grynas, užkandant citrina.

Mano pirmasis bandymas namie pasigaminti absentą pavyko puikiai. Tačiau, žinoma, pačio absento gavosi tik 0,5 l, nors buvo naudojamas 0,7 l spirito kiekis – nemaža dalis įsigėrė į žoles bei filtrą. Nesiruošiu dabar tapti alkoholiku, negersiu taurelę po taurelės. Šiuo savo produktu vaišinsiu draugus bei giminę, kad visi žinotų, kas per velnias tas absentas.

Skanaus!

Laukinis “Where the Wild Things Are”

Pasinerti į svajonių pasaulį galima ne tik vaikystėje, galima bet kuriame amžiuje. Todėl mėgstu kartais užsimerkti ir nugrimzti kažkur toli toli… Tada atsiduriu svetur, kitoje visatoje. Šviesmečiai nuo visų rūpesčių, nuo kasdieninės rutinos, ten, kur negalioja jokie įstatymai. Na, o jei fantazijos pritrūksta, galima tiesiog įsijungti kokį fantastinį filmą su keistomis būtybėmis, ir žiūrint persikelti į jų paslaptingą kraštą. Šįkart apie “Where the Wild things Are” – vieną geriausių praėjusių metų filmų.

Rudenį matytas treileris sužavėjo, tad iškart įtraukiau į “privalau pamatyti” sąrašą. Ne tik dėl tada prognozuoto populiarumo, gausybės komentarų, tačiau vien dėl nuostabaus garso takelio, kurį kartu su vaikais sukūrė Karen O iš mano mėgstamos grupės Yeah Yeah Yeahs. O dar tai, kad filmas paremtas tokio pat pavadinimo knyga, neleido praslysti “Where the Wild Things Are” pro mano akis.

Filmas pasakoja istoriją apie mažą įnoringą berniuką Maksą, kuriam viskas pradeda įgristi: sesė, kuri kartu nežaidžia, o ir neužstoja prieš vyresnius, mama, kuri daugiau dėmesio skiria savo naujam vaikinui, nei savo sūnui, o dar tie šaldyti kukurūzai, kurių Maksas taip nemėgsta… Niekas nerodo dėmesio, kurio taip norisi, tad Maksas neištveria ir pabėga iš namų į savo fantazijoje susikurtą laukinį pasaulį, toli toli už vandenyno, kuriame bastosi iš pirmo žvilgsnio baisios būtybės. Mažasis, apsirengęs vilko drabužiais, pasiskelbia karaliumi ir prisijungia prie taisyklių neturinčio gyvenimo.

Norint suprasti, reikia įsijausti. Norint, kad patiktų, reikia turėti lakią fantaziją. Tačiau nors ir įspraustas į pūkuotus rėmus, filmas perteikia meilės ir rūpesčio pamoką. Kaip ten bebūtų, ilgesys mylimiems ir mylintiems žmonėms visada užgožia pyktį ir neapykantą. Todėl tinka ne tik vaikams, tinka kiekvienam iš mūsų. Kad ir kiek metų mums bebūtų, vistiek viduje esame padūkę vaikai. Rekomenduoju tau.

Vodka jelly

Koks vakarėlis be alkoholio? Tačiau kaip nustebinti draugus? O jei kyla noras išlenkti taurelę vidury dienos, tačiau nenorite būti pastebėtas? Eugenijus pasiūlė vieną idėją, kuria pasidomėjau plačiau internete ir, žinoma, išbandžiau pats.

Pati želė maišymo su alkoholiu idėja kilo dar 1862 metais vienam amerikiečių barmenui, kurio receptas buvo sudarytas iš želatinos, konjako, romo ir citrinų sulčių. Vėliau amerikiečiai pramoninę želė maišė arba su romu, arba su degtine, tekila ar viskiu tam, kad galėtų alkoholį vartoti darbe nepastebėti. Pavadino šį atradimą jello shots vardu. O anglai, maišydami taipogi pramoninę želę su degtine, buvo konkretesni ir pavadino tiesiog vodka jelly. Pastarąjį receptą ir išbandžiau.

Gaminimui reikalinga:

  • Tirpinama želė
  • Degtinė (30% reikiamo skysčių kiekio želei)
  • Vanduo (70% reikiamo skysčių kiekio želei)

Pagal želė pakuotėje pateiktus nurodymus, miltelius reikia užpilti tam tikru kiekiu virintu karštu vandeniu, viską gerai išmaišyti ir dėti į šaldytuvą. Tačiau darome šiek tiek kitaip. Miltelius užpilame naudodami tik 50% reikiamo kiekio virinto karšto vandens. Viską gerai išmaišome. Pilame dar 20% reikiamo kiekio, tačiau šį kartą jau šalto vandens. Palaukiame, kol želė atvės, supilame degtinę, vėl viską gerai išmaišome. Supilstome į indelius (stiklines, plastikinius vienkartinius puodelius) ir dedame į šaldytuvą kelioms valandoms.

Pavyzdžiui, jei nurodymuose reikalingas vandens kiekis yra 0,5 l, naudojame 0,25 l virinto vandens, 0,1 l šalto vandens ir 0,15 l degtinės.

Galimos įvairios improvizacijos, reikia tik pasitelkti fantaziją: galima sluoksniuoti ir išgauti įvairiaspalves želė, “nardinti” valgomus guminukus, galima net želę supilti į didelį švirkštą, tuo tik palengvinant tūrio išstūmimą vakarėlio metu. Tik nepamirškite, vartokite su saiku!

Skanaus!

Banana ice

Banana ice desertas kilęs iš JAV Kalifornijos valstijos ir yra ypač populiarus ten už Atlanto esančiuose pramogų parkuose, pvz. Disneilende. Taip, žinau, kad šiuo metu žiema, kad labai šalta ir derėtų šildytis karšta arbata, bet radęs šį receptą, negalėjau atsispirti neišbandęs.

Gaminimui reikalingi:

  • Bananai
  • Mediniai arba plastikiniai pagaliukai
  • Šokoladas (bet koks, tik be priedų)
  • Pienas
  • Pagardai (riešutai, kokoso drožlės, mažyčiai saldainiukai ir t.t.)

Nulupame bananus, supjaustome per pusę ir sukišame į kiekvieną nupjautą galą po medinį arba plastikinį pagaliuką. Puode lėtai kaitindami išlydome šokoladą, įpylę šiek tiek pieno, kad masė gautųsi skystesnė (žinoma, galima ir patiems pasigaminti šokoladą iš kakavos). Išjungiame viryklę ir paliekame kelioms minutėms, kol šokoladas pradės tirštėti. Imame bananą, mirkome šokolade, tada į pasirinktus pagardus. Paruoštus bananus dedame ant maistine plėvele išklotos lentutės, tada atsargiai į šaldymo kamerą kelioms valandoms.

Pats gaminimo procesas trunka tik apie 15 min., tačiau tam, kad bananų skonis taptų panašus į ledų, reikia kantriai išlaukti bent 3 valandas. Šis desertas yra pasakiškas, tuo net neabejokite. Pats tas karštą vasaros dieną, bet tinka ir žvarbų žiemos vakarą.

Skanaus!